žiubalas

žiùbalas sm. sing. (3^b) DūnŽ 1. žr. žibalas 1: Su žiùbalu neįleido į mašiną Rdn. Su skaloms žiubinomos, kaip žiùbalas atsirado, kas par gerybė buvo Rdn. Greitai i žiùbalo pritrūksiam, viskas su galu Gršl. Žiùbalą [senovėje] pylė an meisos, kur smirdėjo Krš. 2. nafta: Žiùbalo nebduos, ir išsižiosma, jeibi ras Lietuvo[je] – ieško Krš. Jei rūsas žiùbalą užverš, sužūsma visi Krš. | Be žiùbalo negyvensi, su skaloms netolie nuvažiuosi Akm.